- skrūpčioti
- skrū́pčioti, -ioja, -iojo intr. Š, NdŽ, skrūpčióti, -iója, -iójo JI410, KŽ 1. Š iš baimės trūkčioti, krūpčioti: Skrū́pčioti yra truksėti iš išgąsčio J. Ko teip dėl kiekvieno nieko skrū́pčioji?! Brs. 2. jausti baimę, nuogąstauti: Jogaila skrūpčiojo, veizėdamas į Keistutą S.Dauk. Aš skrū́pčioju klausyti apie tai, t. y. bijaus J.
Dictionary of the Lithuanian Language.